Širdies keliu

Žindymas

„Žindymo akimirka – kai akys kalba, o širdis supranta – tai mūsų meilės kalba. Leisk man duoti, ką turiu, leisk man būti, kas esu, jausti tavo meilę tėkmėje. Tavyje matau aš pasaulio pradžią – viltį, ugnį, kvapą, garsą, skonį. Prisiliesdamas jaučiu, kad pasaulis begalinis, aš jame tik mažas lašas, o laše – visi pasaulio žmonės.  Mama, tu tikėki, kad esi man vienintelė tokia, saulę, žvaigždes, jūrą tavo akyse regiu. Patikėk savimi, mieloji, savo galiomis mamyte, aš girdžiu tave, šnabždant „Labas“ man kas rytą.“

Apie žindymą norisi kalbėti taip, kad pačios pajustumėt savo stebuklą, tekantį per kūną. Jūs suteikiat galimybę gimusiam trapiam žmogučiui išgyventi, stiprėti, jaustis saugiam, vertingam, galingam, tobulam. Esate savo vaikui viskas. Jis gimsta negalėdamas nulaikyti galvytės, o jūs jam padedate pamatyti visą pasaulį. Vaiko akimis esate didvyrė. Net kai būnate pavargusi, susivėlusi, pikta, esate jam pati nuostabiausia. Jis nebijo jūsų nuovargio, jis tik jaučia jūsų prisilietimą, glaudimą, artumą, besąlygišką meilę. Pasitikėkite savimi taip, kaip kūdikis pasitiki jumis. Pasikliaukite intuicija, nes intuicija gyvena jumyse. Intuicija nėra kažkieno kito išgyventa patirtis, ji jūsų. Norėdamos pasiruošti žindymo kelionei, domėkitės pagrįsta informacija, pasitikėkite žindymo specialistais, kurie tuo  gyvena, nes jie žengia koja kojon su naujausiomis žiniomis. Burkitės į tokias bendruomenes, kuriose palaikomas žindymas, kuriose nėra geresnių ar blogesnių mamų.

Ruošiantis žindymui, žinios ramina. Susidūrus su sunkumais, jos padeda labiau įsiklausyti į save. Žindymo pradžia gali būti nepaprasta, skausminga, o vėlesniuose žindymo etapuose gali pasitaikyti sunkesnių dienų. Tuo metu svarbu turėti žmogų, kuris gali padėti įveikti tuos sunkumus, pastiprinti ir vėl jums priminti, kiek daug jūs galite. Tikėjimas savimi, kūdikiu bei mus supančiu pasauliu, leidžia judėti pirmyn, leidžia pamatyti grožį kiekvienoje akimirkoje.

Motinystės kelionė labai banguojanti. Mūsų užduotis įsiklausyti į kūno siunčiamas žinutes – pavargau, nebegaliu, sunku, gėda, baisu. Suburkime komandą šalia savęs, žmones, kurie atvira širdimi išklausys, suklupus padės atsikelti. Nebūkime vienos ir neneškime viso pasaulio ant pečių pačios. Priimkime pagalbą, leiskime sau nebegalėti.

Leiskite sau užbaigti žindymo etapą tada, kai širdimi pajusite, kad jau tikrai laikas. Nesigręžiokite atgal, su visa meile apkabinkite ir padėkokite sau už nueitą kelią.

Jei jūsų kelionėje nėra žindymo etapo, tai – jūsų kelionės dalis, jūs neturite niekam teisintis ar ieškoti kaltų, jūs galite suteikti kūdikiui ir kitų stebuklų. Leiskite sau būti taip, kaip mokate geriausiai šiandien.

Motinystės kelionė žavi tuo, kad kiekviena iš mūsų spalviname ją taip, kaip galime gražiausiai. Tikiu, kad kiekviena esame nuostabi siela, šioje žemėje kurianti grožį, tikrumą, lengvumą.

Ruošiantis žindymo kelionei svarbu:

  • Žinios, kad turėtumėte informacijos pagrindą – knygos, žindymo kursai.
  • Buteliukų, pientraukių, čiulptukų neturėjimas tam, kad nekiltų pagunda panaudoti, nes jie nepadeda sėkmingai žindymo kelionei.
  • Įstaigos pasirinkimas – naujagimiui palanki ligoninė, kurioje, tikėtina, kad sulauksite pagalbos žindant.
  • Prašyti pagalbos pirmosiomis paromis, nors ir šimtą kartų, ir ypatingai esant ligoninėje.
  • Turėti žindymo konsultantų telefonus savo mieste, kad susidūrusios su sunkumais žinotumėte, kur kreiptis.
  • Nekentėti, neužsisklęsti ir negalvoti, kad sunkumai praeis savaime. Sunkumus lengviausia išspręsti pačioje žindymo kelionės pradžioje, kol problema neįsisenėjo.

Naudingos nuorodos:

Rekomenduojama literatūra:

  • E. Markūnienė – „Žindymo menas ir mokslas“
  • K. Vitkauskas – „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“
  • C. Gonzalez – „Žindyti yra paprasta“
  • G. Nylander – „Maitinimo krūtimi ABC“

Dalintis:

Skaityti:

Blogas

Tempas motinystėje

Stebėdami gamtoje vykstančius procesus, matome, kaip aušta rytas, kaip lėtai pateka saulė, tuomet ją dengia debesys, vėliau ramiai sklaidosi, ima

Skaityti
Blogas

Intuicija motinystėje

Vaikai intuiciją turi nuo mažens, jie jaučia savo nuotaikas, bėga į tą pusę, kur jiems bus smagu ir gera. Taip gyvename iki tol, kol mus, žmones, pradeda auklėti tėvai, sistema, mokytojai. Suvienodėję mes tampame patogesni kitiems.

Skaityti