Intuicija motinystėje

Vaikai intuiciją turi nuo mažens, jie jaučia savo nuotaikas, bėga į tą pusę, kur jiems bus smagu ir gera. Taip gyvename iki tol, kol mus, žmones, pradeda auklėti tėvai, sistema, mokytojai. Suvienodėję mes tampame patogesni kitiems.

XXI a. gyventi mums tapo ženkliai sudėtingiau, nes taip suvienodėję nebesuprantame, kas esame, ko norime, kokios mūsų vertybės. Darosi juokinga, kad esant tiek daug informacijos – knygų,  paskaitų, socialinės medijos kanalų, kalbančių apie tai, kaip auklėti vaikus, kas yra moteriškumas ar vyriškumas, lengviau ir geriau netampa. Mes nebežinome, kur link einame, kokios mūsų svajonės, ką kiekvienas viduje turime autentiško ir savito.

Mūsų močiučių, promočiučių laikais kaime visuomet kiekvienas būdavo geriausias. Geriausias batsiuvys, geriausia siuvėja, geriausias daržovių augintojas. Nepaisant išorinių suvaržymų, jie gyveno vedini intuicijos, o ne laikydamiesi kito žmogaus nuomonės.

Turėdami didelę gausą knygų, kitų prieinamų informacinių kanalų, tokių kaip google, mes kasdien matome kitų žmonių gražias gyvenimo, meilės istorijas, siekiame būti tokie pat gražūs kaip jie, mūsų tikrasis gyvenimas, gimtadieniai persikelia į socialinius tinklus, ten pat švenčių proga sveikiname ir savo artimuosius, nors dažniausiai galime juos apkabinti šiltai žiūrėdami jiems į akis. Matomus, bet nepažįstamus žmones mes išaukštiname, garbiname, o save sumenkiname. Taip gyvendami pasineriame į konkurenciją, visiškai pamesdami savo intuiciją. Jei susipainiojame tarp kitų gyvenimų ir nepasiekiame lygiaverčių tikslų, mus aplanko tuštumo jausmas.

Savęs priėmimas atrandant pasaulį viduje tampa didžiule užduotimi. Pamirštame sau pasakyti, kad mūsų gyvenimo patirtys mus keičia. Tuo tarpu savęs nekaltinimas ir nereikalavimas būti kitokiam, veda į naujus gyvenimo etapus. Verta priimti esamą etapą kaip vienintelį tikrą šią akimirką ir vertinti tai, ką turime šiandien. Aš, Tu, Mes, esame nusipelnę gyventi vedami intuicijos, vedami tikrumo, kūrybinio polėkio. Intuicija leidžia gyventi tikrume, plačiai matant visą pasaulį ir kliaujantis vidumi.

Mums nebereikia nieko įrodinėti, nereikia kentėti, esame gyvi, laisvi, atviri. Leiskime sau  rinkti gyvenimo patirtis, pasitikėdami bei dėkodami už gyvenimo siunčiamas dovanas.

Dalintis:

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email

Skaityti:

Blogas

Tempas motinystėje

Stebėdami gamtoje vykstančius procesus, matome, kaip aušta rytas, kaip lėtai pateka saulė, tuomet ją dengia debesys, vėliau ramiai sklaidosi, ima

Skaityti
Gimdymo istorija

Agnė 35 m. Liucijos gimimas

Žinia, kad laukiuosi, mane pasiekė likus dienai iki karantino Lietuvoje paskelbimo. Trečiojo vaikelio neplanavome. Lyg ir buvom pakalbėję, kad gana

Skaityti